Šiais mokslo metais brandos dailės egzaminą pasirinko laikyti šešios mokinės Visi darbai tapybiniai, atlikti akrilu ant drobės ar popieriuje lieta akvarelė. Šių metų kūrybiniai darbai pasižymi ryškiu koloritu, kontrastingomis spalvomis.
Šiais mokslo metais fotografijos egzaminą laikė aštuoni gimnazistai. Jie turėjo parengti 8-10 nuotraukų ciklą, kurį sieja bendra idėja, stilistika, darbo metodas ir žanras.
Augustė Kulnytė „Emocijos“
Deimantė Lengvenytė „Šizofrenija“
Greta Žukauskaitė „Namų jaukumas“
Džestina Pužaitytė „Laikinumas“
Dovilė Putvinskaitė „Branda“
Osvaldas Murza „Faktūros“
Gabrielė Plekavičiūtė „Gyvūnai“
Samanta Kašetaitytė „Gyvybė“
Taškas turi daug reikšmių. Viena iš jų, mums rūpimų, – paties mažiausio pavidalo ženklas plokštumoje. Jis savo dydžiu, forma, tonu ar spalva gali būti įvairus. Taškas, judėdamas plokštuma, nubrėžia liniją. Linijomis galima apriboti plokštumą, taip pat ją dalyti, brūkšniuoti ir pavaizduoti trimačio objekto formą. Linija – tai pats svarbiausias piešinio konstrukcinis elementas, turintis statinių, dinaminių ir ritminių raiškos galimybių. Į apskritimą sujungta linija tampa dėme, nešančia tam tikrą emocinį krūvį. Dėmė gali sudaryti pozityvų arba negatyvų daikto siluetą. Ji gali būti griežta ir laisva, turėti kietus arba minkštus (aptirpusius) kontūrus, o pagal tono sodrumą gali būti silpna ir stipri, taip pat lygi ir tapybiška, vienspalvė ir daugiaspalvė (marga), vientisa ir išblaškyta. Dėmės kokybei įtakos turi fonas. Visos šios ypatybės padeda sukurti įdomias, efektingas kompozicijas, be to, kūrybinės galimybės labai išsiplečia, dėmes jungiant su taškais ir linijomis.
Abiturientai naudodami įvairių dydžių apskritimus, juos jungdami su taškais, linijomis sukūrė įvairių nuotaikų abstrakcijas, kurias pristato parodoje „Burbulai“. Darbai eksponuojami aukšto koridoriuje nuo 2014 gegužės 12 dienos.
Keramikos parodos vyksta žymiai rečiau nei tapybos, fotografijos, grafikos. Mokyklose taip pat mažiau kuriama iš molio, todėl ir mokinių parodų, pristatančių šią kūrybos sritį būna mažai. Keramikos technika reikalauja tam tikros, nepigios įrangos, kantrybės ir kruopštumo.
Mūsų gimnazijoje antrą kartą organizuojama miesto mokinių keramikos darbų paroda. Kadangi tai nutinką pavasarį, ją tradiciškai pavadiname „Pavasario žiedai“.
Obelų žiedai, atėjus brandai, duoda derlių — obuolius. Kuriantys vaikai šiandien ne tik džiaugiasi kūrybos rezultatais, bet džiugina aplinkinius.
Parodoje dalyvauja mokiniai iš Gegužių, Rėkyvos, Vinco Kudirkos progimnazijų, Šiaulių profesinio rengimo centro technologijų skyriaus ir mūsų gimnazijos „Keramikos meno studijos“ lankytojai.
XX Lietuvos mokinių dailės olimpiados tema – „Mažosios Lietuvos kultūrinis palikimas“. Mažoji Lietuva (vok. Klein Litauen) taip vadinama jau nuo XIII–XIV a. Tai Karaliaučiaus ir šiandieninės Klaipėdos kraštas. Jokia kita etninė lietuvių žemė, atsidūrusi už XX a. Lietuvos valstybės ribų, nėra tiek nusipelniusi lietuvių kultūrai, kaip Karaliaučiaus kraštas. Šią baltų – prūsų ir lietuvių teritoriją 1283 m. užkariavo kryžiuočių ordinas. Prūsų krašte kryžiuočiai vykdė aršią genocidinę politiką, tačiau Karaliaučiaus krašte iki pat 1710 m., kai prasidėjo didžioji vokiečių kolonizacija, net 90 % gyventojų sudarė lietuviai. Šiame krašte palaipsniui įsigalėjusi protestantiškoji kultūra leido vystytis lietuvininkų kultūrai. Mažojoje Lietuvoje iki XVIII a. pabaigos kultūrinis gyvenimas ir tautinė savimonė brendo ir plėtojosi kur kas greičiau nei Didžiojoje Lietuvoje. Iki pat XX a. pradžios čia veikė įvairios lietuvininkų draugijos, aktyviai kovojusios prieš krašto germanizavimą.
Čia gimė pirmoji lietuviška knyga (1547 m.), sudarytas pirmasis lietuviškas giesmynas (1566 m.), pirmą kartą į lietuvių kalbą išversta Biblija (1590 m.), išleista pirmoji lietuvių kalbos gramatika (1653 m.), sukurta pirmoji lietuviška poema (1765 m.), parengtas lietuvių liaudies dainų rinkinys (1825 m.), išspausdintas kirčiuotas lietuvių kalbos žodynas (1876 m.). Šiame krašte pirmą kartą suskambo visiems žinoma daina „Lietuviais esame mes gimę“. Kristijono Donelaičio kūryba susilaukė pasaulinio pripažinimo: ji įrašyta į UNESCO saugomų paveldo objektų sąrašą. Didelę reikšmę lietuvių raštijai ir kultūriniam gyvenimui turėjo Mažosios Lietuvos spaustuvės, kurios XIX a. ir XX a. pradžioje spausdino knygas Didžiajai Lietuvai ir ypač daug padėjo knygnešiams spaudos draudimo metais.
Mūsų gimnaziją miesto ture atstovavo trys mokinės. Agnė Laurinavičiūtė (IV kl.) parengė sudėtingos technikos darą, pasakojantį apie tris kertines iš kartos į kartą perduodamas vertybes — tautos istoriją, dabarties išgyvenimo meną ir patirtį ateičiai. Paulina Valiulytė (II kl.) ilgame kaip kelias darbe pasakoje apie sunkų knygnešių gyvenimą ir lietuviškos spaudos svarbą. Eglės Stanevičiūtės (I kl.) darbe apsijungia agrarinė lietuviška patirtis ir germanizacijos nešama industrializacija, atskleidžiama dviejų tautų sugyvenimo, asimiliavimosi ir priešybių kovos istorija.
Daugybė nebenaudojamo ir nereikalingo stiklo keliauja į perdirbimą ar tiesiog išmetama. Panaudodami skaidrų lakštinį stiklą ir sudaužytus spalvotus butelius trečių klasių mokiniai sukūrė vitražų kompozicijas, kurias pavadino „Sparnai“. Tai skaidrūs, iš pažiūros lengvi, šviesoje švytintis žaliomis, rudomis ir mėlynomis spalvomis kūriniai eksponuojami mokytojų kambaryje ir gimnazijos bibliotekoje. Stiklo sukepimo technika darbai kuriami komponuojant spalvoto stiklo gabaliukus ant skaidraus pagrindo, vėliau ruošinys kaitinimas degimo krosnelėje. Priklausomai nuo siekiamo rezultato lydyti galima taip, kad spalvotas stiklas su skaidriu pagrindo stiklu susilydytų visiškai, nepalikdamas grublėtumo, bet galima temperatūrą palaikyti tik tokią, kad stiklai sukibtų vienas su kitu, bet akivaizdžiai matytųsi spalvoto stiklo reljefas. Stovelius mokiniai lipdė iš molio arba naudojo medį.
Ekspozicijos veikia nuo 2014 sausio 24 dienos.
Apie parodą rašo naujienų portalas etaplius.lt.
Nors už lango žiema, šaltis gelia rankas ir veidą, keraminėms gėlėms pražysti tai netrukdo. Pirmo aukšto vitrinose eksponuojamos II klasių mokinių lėkštės-gėlės. Ekspozicija veikia nuo 2014 sausio 24 dienos.
Gimnazijos ketvirtajame aukšte formuojasi vizualiojo meno erdvė. Šalia neseniai išeksponuotų abstrakčių tapybos darbų iškabinti 2013 metų dailės brandos egzamino mokinių kūrybiniai darbai, sukurti tapybos, grafikos, piešimo technikomis.
II a. koridoriuje atidaryta trečių klasių mokinių popieriaus karpinių paroda „Pasaulio medis“. Popieriaus karpiniai sena technika, sėkmingai gyvavusi Rytų šalyse ir Lietuvoje. Lietuvės moterys popieriaus karpiniais puošdavo lentynas, lempų gaubtus. Mokinių kūriniuose atsispindi senas lietuviškas ornamentas — gyvybės arba pasaulio medis, simbolizuojantis uždarą gyvenimo ciklą, metų laikų kaitą.
darbai eksponuojami nuo 2014 m. sausio 10 d.
Respublikinio konkurso „Iliustruoju ir improvizuoju Simoną Daukantą“ geriausių darbų paroda atkeliavo į gimnaziją. Visus parodos darbus galite apžiūrėti II a. koridoriuje. Ekspozicija veikia nuo 2013 gruodžio 30 d.
