I aukšto vitrinose eksponuojamos antrokų sukurtos lėkštes ir dekoratyvines plokšteles. Gaminiai suformuoti iš molio, jį iškočiojant virtuviniu kočėlu tarp audeklų. Todėl tokia technika vadinama kulinarine. Lėkštutės ir plokštelės nuspalvintos spalvotu angobu ir dar drėgname, minkštame jo sluoksnyje išraižyti ornamentai. Ši technika vadinama sgrafitu. Paroda veikia nuo 2011 balandžio 22 dienos. 
Mėnuo: balandžio 2011
Rokoko stiliaus šukuosenos
Rokokas – valdančiosios klasės dailės ir architektūros stilius, kaip baroko tęsinys susiformavęs XVIII a. Prancūzijoje, vėliau išplitęs po visą Europą. Pavadinimas kilęs iš prancūziško žodžio rocaille, reiškiančio sodų puošimą dekoratyvinėmis kriauklėmis, sraigių kiaukutais ir pan. Menas tapo neatskiriama gyvenimo dalimi, svarbiausia jo paskirtis – puošti aukštuomenės gyvenimą. Daug dėmesio sulaukė taikomoji dailė. Pradėtos statyti nedidelės jaukios vilos, rezidencijos. Rokoko stilius architektūrą paveikė mažai, daugiausia – interjerą.
Rokoko laikotarpio drabužių stilius išsiskiria savo įnoringumu, detalių gausa, lengvumu. Dažniausiai naudojamos medžiagos buvo brokatas, satinas, atlasas, nėriniai, paprastai pastelinių atspalvių. Moterų drabužiuose svarbiausia buvo kiklikas siauromis rankovėmis ir kūgio formos sijonas; jie buvo puošti gausybe nėrinių, raukinių. Buvo naudojami aksesuarai, tokie kaip vėduoklės, pirštinaitės. Vyrų drabužiai taip pat buvo labai gausiai puošti. Tai buvo trumpos liemenės siauromis rankovėmis ir kelius siekiančios kelnės su priderintomis baltomis kojinėmis. Iš vyriškos liemenės vėliau buvo sukurtas frakas.
Daug dėmesio buvo skiriama plaukams. Jie buvo auginami ilgi, garbanojami, tepami pomada, daromos įspūdingos šukuosenos, kurioms natūralių plaukų ilgio dažnai nepakakdavo, tad buvo pridedama kitų žmonių ar arklių plaukai. Vaizduotė neturėjo ribų – moterys ant galvos įsirengdavo miniatiūrinius sodus ar įtaisydavo narvelį su paukščiais, o kirpėjui tekdavo stovėti ant kojūkų, kad galėtų pasiekti šukuosenos viršų. Tokios šukuosenos buvo daromos savaitėms ar mėnesiams, moterys negalėdavo normaliai miegoti, o plaukuose veisdavosi parazitai (informacija pateikta pagal http://lt.wikipedia.org ir www.dirjournal.com).
Gimnazijos II a. koridoriuje eksponuojami III kl. mokinių popieriaus plastikos darbai. Juose gimnazistai iš popieriaus juostelių improvizuodami atkūrė rokoko laikotarpio šukuosenų nuotaiką.
Paroda veikia nuo 2011 balandžio 18 dienos.
Parodos ir konkursai, skirti M. K. Čiurlionio 100-osioms mirties metinėms paminėti
Šiemet balandžio 10 dieną sukanka lygiai 100 metų nuo didžiojo Lietuvos meninko – dailininko ir kompozitoriaus mirties. Šie, 2011 metai paskelbti M. K. Čiurlionio metais. Todėl neatsitiktinai organizuojamos meniniko darbų parodos Lietuvoje ir užsienyje, su jo dailės ir muzikine kūryba supažindanama visuomenė, televizijos transliuoja dokumentinius ir vaidybinius filmus apie M. K. Čiurlionio asmenybę.
Moksleiviams organizuojami renginiai – tai 2011 metų dailės olimpiada, respublikiniai ir miesto konkursai-parodos, skirti M. K. Čiurlionio kūrybiniams palikimui įprasminti.
Balandžio 8 dieną 13 val. LR Seimo II rūmų galerijoje atidaryta respublikinio mokinių piešinių konkurso „Karališkoji Čiurlionio pasaka“ paroda. Net iš 1456 mokinių darbų vertinimo komisija atrinko tik mažą dalį piešinių, kurie eksponuojami parodoje. Mūsų gimnazijos II-okės Elžbietos Zalogaitės linoraižinys „Skrydis“ pateko prie geriausiųjų, Elžbieta tapo konkurso diplomante.
Konkursą organizuoja Lietuvos Dailės mokytojų asociacija. Plačiau apie konkursą čia.
Šiaulių Gegužių pagrindinė mokykla ir dainavimo mokykla „Dagilėlis“ organizavo Šiaulių miesto ir rajono mokinių piešinių, literatūrinių kūrinių ir muzikos atlikėjų projektą „Garsų ir spalvų dainius“. Dailės darbų paroda atidaroma „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos galerijoje balandžio 8 dieną 17 val. Tarp savo amžiaus mokinių dailės kūrybinių darbų grupėje Elžbieta Zalogaitė užėmė I-ąją vietą. Sveikiname Elžbietą!
Apie dailės kūrybinių darbų konkursą plačiau čia.
- Aut. Elžbieta Zalogaitė, linoraižinys, 42X29 cm.