Kategorija: Mokinių darbai

III klasių mokinės, pasirinkusios mokytis fotografijos, bendruomenei pristato pirmo pusmečio kūrybinius darbus. Iš daugybės geriau ar prasčiau pavykusių kadrų savo nuožiūra atrinko ir pristato tuos, kurie atspindi jų požiūrį į aplinką, kasdienę veiklą, tampančia rutina. Kiekvienos mokinės darbai eksponuojami viename rėme, turi savo bendrą pavadinimą. Nuotraukose matome miesto, gyvenamosios aplinkos vaizdus, interjerus, buities daiktus. Kelios mokinės sportuodamos daug keliauja, jų nuotraukose užfiksuotos traumos, svetimų miestų vaizdai.
Dauguma nuotraukų darytos telefonu.
Paroda veikia nuo 2015 sausio 23 dienos II a. galerijoje.

Taškas turi daug reikšmių. Viena iš jų, mums rūpimų, – paties mažiausio pavidalo ženklas plokštumoje. Jis savo dydžiu, forma, tonu ar spalva gali būti įvairus. Taškas, judėdamas plokštuma, nubrėžia liniją. Linijomis galima apriboti plokštumą, taip pat ją dalyti, brūkšniuoti ir pavaizduoti trimačio objekto formą. Linija – tai pats svarbiausias piešinio konstrukcinis elementas, turintis statinių, dinaminių ir ritminių raiškos galimybių. Į apskritimą sujungta linija tampa dėme, nešančia tam tikrą emocinį krūvį. Dėmė gali sudaryti pozityvų arba negatyvų daikto siluetą. Ji gali būti griežta ir laisva, turėti kietus arba minkštus (aptirpusius) kontūrus, o pagal tono sodrumą gali būti silpna ir stipri, taip pat lygi ir tapybiška, vienspalvė ir daugiaspalvė (marga), vientisa ir išblaškyta. Dėmės kokybei įtakos turi fonas. Visos šios ypatybės padeda sukurti įdomias, efektingas kompozicijas, be to, kūrybinės galimybės labai išsiplečia, dėmes jungiant su taškais ir linijomis.
Abiturientai naudodami įvairių dydžių apskritimus, juos jungdami su taškais, linijomis sukūrė įvairių nuotaikų abstrakcijas, kurias pristato parodoje „Burbulai“. Darbai eksponuojami aukšto koridoriuje nuo 2014 gegužės 12 dienos.

XX Lietuvos mokinių dailės olimpiados tema – „Mažosios Lietuvos kultūrinis palikimas“. Mažoji Lietuva (vok. Klein Litauen) taip vadinama jau nuo XIII–XIV a. Tai Karaliaučiaus ir šiandieninės Klaipėdos kraštas. Jokia kita etninė lietuvių žemė, atsidūrusi už XX a. Lietuvos valstybės ribų, nėra tiek nusipelniusi lietuvių kultūrai, kaip Karaliaučiaus kraštas. Šią baltų – prūsų ir lietuvių teritoriją 1283 m. užkariavo kryžiuočių ordinas. Prūsų krašte kryžiuočiai vykdė aršią genocidinę politiką, tačiau Karaliaučiaus krašte iki pat 1710 m., kai prasidėjo didžioji vokiečių kolonizacija, net 90 % gyventojų sudarė lietuviai. Šiame krašte palaipsniui įsigalėjusi protestantiškoji kultūra leido vystytis lietuvininkų kultūrai. Mažojoje Lietuvoje iki XVIII a. pabaigos kultūrinis gyvenimas ir tautinė savimonė brendo ir plėtojosi kur kas greičiau nei Didžiojoje Lietuvoje. Iki pat XX a. pradžios čia veikė įvairios lietuvininkų draugijos, aktyviai kovojusios prieš krašto germanizavimą.
Čia gimė pirmoji lietuviška knyga (1547 m.), sudarytas pirmasis lietuviškas giesmynas (1566 m.), pirmą kartą į lietuvių kalbą išversta Biblija (1590 m.), išleista pirmoji lietuvių kalbos gramatika (1653 m.), sukurta pirmoji lietuviška poema (1765 m.), parengtas lietuvių liaudies dainų rinkinys (1825 m.), išspausdintas kirčiuotas lietuvių kalbos žodynas (1876 m.). Šiame krašte pirmą kartą suskambo visiems žinoma daina „Lietuviais esame mes gimę“. Kristijono Donelaičio kūryba susilaukė pasaulinio pripažinimo: ji įrašyta į UNESCO saugomų paveldo objektų sąrašą. Didelę reikšmę lietuvių raštijai ir kultūriniam gyvenimui turėjo Mažosios Lietuvos spaustuvės, kurios XIX a. ir XX a. pradžioje spausdino knygas Didžiajai Lietuvai ir ypač daug padėjo knygnešiams spaudos draudimo metais.
Mūsų gimnaziją miesto ture atstovavo trys mokinės. Agnė Laurinavičiūtė (IV kl.) parengė sudėtingos technikos darą, pasakojantį apie tris kertines iš kartos į kartą perduodamas vertybes — tautos istoriją, dabarties išgyvenimo meną ir patirtį ateičiai. Paulina Valiulytė (II kl.) ilgame kaip kelias darbe pasakoje apie sunkų knygnešių gyvenimą ir lietuviškos spaudos svarbą. Eglės Stanevičiūtės (I kl.) darbe apsijungia agrarinė lietuviška patirtis ir germanizacijos nešama industrializacija, atskleidžiama dviejų tautų sugyvenimo, asimiliavimosi ir priešybių kovos istorija.

Nors už lango žiema, šaltis gelia rankas ir veidą, keraminėms gėlėms pražysti tai netrukdo. Pirmo aukšto vitrinose eksponuojamos II klasių mokinių lėkštės-gėlės. Ekspozicija veikia nuo 2014 sausio 24 dienos.