Trečių klasių dailės dalyką besimokantys mokiniai žmogaus veido ir kūno piešimo subtilybių mokėsi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje. Gausybė žmogaus anatomijos atlasų, piešimo žinynų ir vadovėlių vaizdžiai ir suprantamai atskleidžia visas smulkmenas kaip taisyklingai pavaizduoti kūno detales, veido fragmentus. Išmaniųjų telefonų, fotoaparatų pagalba reikiamas piešimo instrukcijas mokiniai užfiksavo ir panaudos piešimo pamokose.
Bibliotekoje veikiančios Šiaulių Gegužių progimnazijos kuriančių mokytojų ir garsios dailininkės, knygų iliustratorės iš Vilniaus Sigutės Ach parodos gimnazistams suteikė gerų emocijų, nors tai buvo vėlyvas laikas.
Nors Šiauliai nėra tas miestas, kuriame būtų daugybė dailės galerijų atitinkančių įvairiausius lankytojų požiūrius, tačiau garsių kūrėjų darbai sutinkami ne taip ir retai. Kultūros centro galerijoje „Laiptai“ šiuo metu veikia net trys skirtingos ekspozicijos: tai nuolatinė ekslibrisų paroda, tradicinė Šiaulių miesto dailės mokytojų paroda, skirta tarptautinei mokytojo dienai, bei žymaus Lietuvos tapytojo Šarūno Saukos trijų paveikslų paroda „Pragaras“. Pastaroji labiausiai sužavėjo mokinius savo sudėtingais siužetais, kraupia nuotaika, nihilistiniu ir savikritišku menininko požiūriu į supantį pasaulį, taiklia, siurrealitine tapymo maniera.
Aut. A. ZibalisAut. V. Žabarauskaitė ir B. KuicienėMokiniai prie Š. Saukos paveikslo „Pragaras“
II m klasės mokiniai nuo gruodžio mėnesio iliustravo Antuano de Sent Egziuperi „Mažąjį princą“. Iliustracijos buvo perkeltos į skaitmeninį formatą, sudėtos į nuoseklų siužetą, pasakojimas įgarsintas knygos ištraukomis. Medijų kūrimo procesą atliko Simona Juknevičiūtė ir Karolina Samuilytė. Šį visos klasės projektinį darbą 2013 kovo 07 dieną gimnazistės pristatė Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos organizuotoje respublikinėje konferencijoje „Skaityti – tai sėdėti ant pasaulio stogo“.
Dėkojame mokinėms už išradingumą, kruopštumą ir gimnazijos vardo garsinimą.
Vasario 21-osios popietę grupė gimnazistų praleid0 Šiaulių Universiteto Menų fakulteto Grafikos meno centre. Dailininkė, dėstytoja Laura Guokė (pirmoje nuotraukoje kairėje) edukacinio užsiėmimo metu supažindino su grafikos technika – šilkografija. Tai brangi ir sudėtinga technika, reikalaujanti daug kruopštumo, rankinio darbo, kelių darbo seansų. Gimnazistai, pasinaudoję ant šilkografinio tinklelio jau sukurtais trafaretais, darė atspaudus ant savo marškinėlių. Atspaudus ant tekstilės galima apžiūrėti dailės kabinete.
Vasara – poilsio, kelionių ir pasaulio pažinimo metas. Jei lankysimės Vilniuje, nepagailėkime laiko pakilti į Vilniaus Universiteto Šv. Jonų bažnyčios varpinę. Tai aukščiausia sostinės apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria Gedimino pilies, Trijų kryžių kalno, Vilniaus Universiteto senųjų pastatų ir senamiesčio gatvelių vaizdai. Pačioje varpinėje įrengta Fuko švytuoklė (Foucault’s Pendulum), demonstruojanti Žemės sukimąsi.
2012 m. kovo mėn. 23 d. mūsų gimnazijoje vyko Tarptautinė moksleivių matematikos, informacinių technologijų ir ekonomikos projektinių darbų konferencija. Konferencijoje buvo eksponuotas stendinis pranešimas „Geometriniai ornamentai tekstilėje“, kurį paruošė Im klasės mokinės Ugnė Bulavaitė ir Benita Ušinskaitė,
Im ir Ia klasių mokiniai per technologijų pamokas kūrė projektinį darbą „Geometriniai ornamentai tekstilėje“. Buvo panaudojamos žinios, įgytos matematikos ir dailės pamokose, o šio projekto metu sukauptos žinios bus pritaikytos braižybos pamokose. Atrodytų gana skirtingos pamokos matematika ir technologijos, bet jos labai glaudžiai susijusios.
Mokiniai technologijų pamokų metu, panaudodami geometrines figūras – kvadratus, stačiakampius, trikampius, apskritimus suprojektavo ornamentą modulį. Pirmiausia būsimojo darbelio eskizas nupiešiamas ant popieriaus lapo. Lape išdėstome geometrines figūrėles kaip norime, kaip mums gražiau ar įdomiau. Ornamentas smulkus ar stambus, kokių spalvų audinius naudosime priklauso nuo mūsų fantazijos bei norų. Naudojant braižybos įrankius, padaromas labai tikslus darbo projektas. Tai gali būti ir griežtos kompozicijos darbas – simetriškas ornamentas, bet gali būti naudojama ir laisva kompozicija – asimetriškas ornamentas. Vėliau šį ornamento modulį (įvairiai sukiodami ir komponuodami) perbraižome dar tris kartus. Taip buvo sukurta originali geometrinių ornamentų kompozicija, kurią padidinome ir perkėlėme ant putplasčio (ši medžiaga naudojama statybose namams šiltinti). Naudodami įvairiaspalvius audinius ir kanceliarinį peiliuką sukūrėme darbelį, panašų į skiautinį.
Mokinėms stendinį pranešimą padėjo paruošti technologijų mokytoja Ingrida Gumbakienė.
Jau antrus metus iš eilės Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas ir Lietuvos Dailės ugdytojų draugija organizuoja respublikinį ekslibriso konkursą. Kaip šio konkurso nugalėtojas ketvirtokas Lukas Urbonas 2012 vasario 10 d. dalyvavo laureatų pagerbimo ceremonijoje. Laureatai buvo apdovanoti Kauno kolegijos simboliais – žaliaisiais obuoliais, parodos katalogu ir kitomis kolegijos dovanomis.
Konkurso laureatams ir jų mokytojams kolegijos dėstytoja doc. Sigita Grabliauskaitė vedė trijų valandų stiklo meno simpoziumą, kuriame dalyvavo ir tapybos ant stiklo, šalto stiklo apdorojimo paslapčių mokėsi Lukas. Dėstytoja pakvietė į savo stiklo studiją, aprodė įrangą, pradėtus ir baigtus savo ir studentų darbus.
Ant Lenkijos-Ukrainos sienos „užplaukė“ dvi žuvys. Toks vaizdas matosi nuo 2011 pavasario, kuomet Lenkijos menininkas Jarosław Koziara abipus Šengeno sienos suarė ir medingais augalais užsėjo didžiulių žuvų kontūrus. Tai įspūdingiausias tarptautinio žemės meno festivalio darbas. Plačiau apie festivalį ir menininkus oficialiame festivalio puslapyje.
Menininko iš Lenkijos darbas
Tuo metu, kai Jarosław Koziara grožėjosi ryškėjančiais žuvų kontūrais, mūsų gimnazistai Šiauliuose taip pat kūrė žemės meno kūrinius. Pasak mokinių, tai buvo smagus procesas. Jo rezultatai užfiksuoti nuotraukose, kviečiame pasigrožėti.
Abstraktusis ekspresionizmas – XX a. penktojo dešimtmečio viduryje Niujorke susiformavusi meno kryptis. Dauguma šio judėjimo atstovų mėgo didelio formato drobes, dramatiškas spalvas ir laisvą tapybos manierą, jiems labiau rūpėjo vaizduoti emocijas negu objektus. Abstraktusis ekspresionizmas buvo pirmoji meno kryptis, gimusi JAV.
1947 m.- Dž.Polokas išrado radikaliai naują techniką. Jis pradėjo tapyti pilstydamas ir varvindamas skystus dažus ant grindų gulinčios drobės. Paveikslai nevaizdavo jokių konkrečių dalykų ar daiktų. Jų turinys, dydis ir technika šokiravo daugelį stebėtojų.
2011 gegužės 2 d. III-okai dailės kūrybinio užsiėmimo metu, imituodami Dž. Poloką, tapė jo maniera. Užsiėmimo ištraukos prisegtame video reportaže.
Rokokas – valdančiosios klasės dailės ir architektūros stilius, kaip baroko tęsinys susiformavęs XVIII a. Prancūzijoje, vėliau išplitęs po visą Europą. Pavadinimas kilęs iš prancūziško žodžio rocaille, reiškiančio sodų puošimą dekoratyvinėmis kriauklėmis, sraigių kiaukutais ir pan. Menas tapo neatskiriama gyvenimo dalimi, svarbiausia jo paskirtis – puošti aukštuomenės gyvenimą. Daug dėmesio sulaukė taikomoji dailė. Pradėtos statyti nedidelės jaukios vilos, rezidencijos. Rokoko stilius architektūrą paveikė mažai, daugiausia – interjerą.
Rokoko laikotarpio drabužių stilius išsiskiria savo įnoringumu, detalių gausa, lengvumu. Dažniausiai naudojamos medžiagos buvo brokatas, satinas, atlasas, nėriniai, paprastai pastelinių atspalvių. Moterų drabužiuose svarbiausia buvo kiklikas siauromis rankovėmis ir kūgio formos sijonas; jie buvo puošti gausybe nėrinių, raukinių. Buvo naudojami aksesuarai, tokie kaip vėduoklės, pirštinaitės. Vyrų drabužiai taip pat buvo labai gausiai puošti. Tai buvo trumpos liemenės siauromis rankovėmis ir kelius siekiančios kelnės su priderintomis baltomis kojinėmis. Iš vyriškos liemenės vėliau buvo sukurtas frakas.
Daug dėmesio buvo skiriama plaukams. Jie buvo auginami ilgi, garbanojami, tepami pomada, daromos įspūdingos šukuosenos, kurioms natūralių plaukų ilgio dažnai nepakakdavo, tad buvo pridedama kitų žmonių ar arklių plaukai. Vaizduotė neturėjo ribų – moterys ant galvos įsirengdavo miniatiūrinius sodus ar įtaisydavo narvelį su paukščiais, o kirpėjui tekdavo stovėti ant kojūkų, kad galėtų pasiekti šukuosenos viršų. Tokios šukuosenos buvo daromos savaitėms ar mėnesiams, moterys negalėdavo normaliai miegoti, o plaukuose veisdavosi parazitai (informacija pateikta pagal http://lt.wikipedia.org ir www.dirjournal.com).
Rokoko laikmečio šukuosenų pavyzdžiai
Gimnazijos II a. koridoriuje eksponuojami III kl. mokinių popieriaus plastikos darbai. Juose gimnazistai iš popieriaus juostelių improvizuodami atkūrė rokoko laikotarpio šukuosenų nuotaiką.
Paroda veikia nuo 2011 balandžio 18 dienos.
