Dainuojamosios poezijos festivalis-konkursas E. Mezginaitei atminti „Mano senas drauge..." // Šiaulių S. Daukanto inžinerijos gimnazija

Pamokų laikas
1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵ 2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰ 3. 9⁵⁰ – 10³⁵ 4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰ 5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵ 6. 13⁰⁰ – 13⁴⁵ 7. 13⁵⁵ – 14⁴⁰ 8. 14⁵⁰ – 15³⁵ Pamokų laikas trečiadieniais 1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵ 2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰ 3. 9⁵⁰ – 10³⁵ 4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰ 5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵ Kl. valandėlė 13⁰⁰ – 13³⁰ 6. 13³⁵ – 14²⁰ 7. 14³⁰ – 15¹⁵ 8. 15²⁵ – 16¹⁰

Pamokų laikas

      1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵
      2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰
      3. 9⁵⁰ – 10³⁵
      4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰
      5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵
      6. 13⁰⁰ – 13⁴⁵
      7. 13⁵⁵ – 14⁴⁰
      8. 14⁵⁰ – 15³⁵

Pamokų laikas trečiadieniais

      1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵
      2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰
      3. 9⁵⁰ – 10³⁵
      4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰
      5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵
      Kl. valandėlė 13⁰⁰ – 13³⁰
      6. 13³⁵ – 14²⁰
      7. 14³⁰ – 15¹⁵
      8. 15²⁵ – 16¹⁰

Mintis
Viena mirtis - tai tragedija, milijonas mirčių - tai statistika. Josifas Stalinas

Mūsų partneriai

Steigėjai

Dainuojamosios poezijos festivalis-konkursas E. Mezginaitei atminti „Mano senas drauge..."

IVm klasės mokinė Domantė Juodpalytė (2019-11-17 18:31:05)

VIII Lietuvos moksleivių ir jaunimo dainuojamosios poezijos festivalis-konkursas vyko Panevėžio muzikiniame teatre. Teatro scena buvo įspūdingai graži. Susipažinau su naujais veidais, nes visi dalyviai buvo draugiški, tačiau visi buvome konkurentai. Iš pradžių, 10 valandą prasidėjo visų dalyvių konkursas ir visi „kovojome“ už vietą būti tarp laureatų. Nutiko toks dalykas, kad turėdama dainuoti 6, nukritau į patį galą. Iš viso mūsų buvo 14, tai 14 ir likau. Tiesą sakant, šitas pasikeitimas vietomis, mano manymu, man labai padėjo. Buvau neužmiršta ir stengiausi parodyti visą save.

Po apklausų buvo dviejų valandų pertrauka. Sunkumas vis dar jautėsi širdyje, bet turėjau vilties. Grįžus į teatrą, mano viltys pasitvirtino, buvau tarp 11 laureatų, kurie dar kartą atliko savo kūrinius koncerte 15 valandą. Susirinko pilna salė žiūrovų. Mano nuostabai vėl buvau paskutinė, bet šįkart jauduliuko visai nebeliko. Nors mačiau visus dalyvius gaunančius prizines vietas ar nominacijas, nesitikėjau per daug, bet jau buvau laiminga, kad bent likau pastebėta. Atėjus mano pasirodymui, jaučiausi laisva ir atlikau E.Mezginaitės autorinę dainą iš širdies, jau mėgaujantis tai, ką darau. Jau jaučiausi esanti nugalėtoja. Bet pabaigus man dainą, visi teisėjai buvo pakviesti į scena su dovanomis. Aš nežinojau, kur dėtis, kaip pagaliau mano vardas nuskambėjo „Grand Prix“ žodžių greta. Negalėjau patikėti, kad tarp tiek stiprių atlikėjų buvau aukščiausiai įvertinta. Pamiršau viską ir pradėjau visiems dėkoti. Buvau pasimetusi, sukosi galva, bet svarbiausia tai, kad buvau neišpasakojamai laiminga. Ačiū visiems mane palaikiusiems. Muzikos mokytojai ir savo šeimai. Jūs suteikėte man stiprybės pasitikėti mano jėgomis. Ir kad kartais galiu būti geriausia.