Diena: kovo 1, 2014

XX Lietuvos mokinių dailės olimpiados tema – „Mažosios Lietuvos kultūrinis palikimas“. Mažoji Lietuva (vok. Klein Litauen) taip vadinama jau nuo XIII–XIV a. Tai Karaliaučiaus ir šiandieninės Klaipėdos kraštas. Jokia kita etninė lietuvių žemė, atsidūrusi už XX a. Lietuvos valstybės ribų, nėra tiek nusipelniusi lietuvių kultūrai, kaip Karaliaučiaus kraštas. Šią baltų – prūsų ir lietuvių teritoriją 1283 m. užkariavo kryžiuočių ordinas. Prūsų krašte kryžiuočiai vykdė aršią genocidinę politiką, tačiau Karaliaučiaus krašte iki pat 1710 m., kai prasidėjo didžioji vokiečių kolonizacija, net 90 % gyventojų sudarė lietuviai. Šiame krašte palaipsniui įsigalėjusi protestantiškoji kultūra leido vystytis lietuvininkų kultūrai. Mažojoje Lietuvoje iki XVIII a. pabaigos kultūrinis gyvenimas ir tautinė savimonė brendo ir plėtojosi kur kas greičiau nei Didžiojoje Lietuvoje. Iki pat XX a. pradžios čia veikė įvairios lietuvininkų draugijos, aktyviai kovojusios prieš krašto germanizavimą.
Čia gimė pirmoji lietuviška knyga (1547 m.), sudarytas pirmasis lietuviškas giesmynas (1566 m.), pirmą kartą į lietuvių kalbą išversta Biblija (1590 m.), išleista pirmoji lietuvių kalbos gramatika (1653 m.), sukurta pirmoji lietuviška poema (1765 m.), parengtas lietuvių liaudies dainų rinkinys (1825 m.), išspausdintas kirčiuotas lietuvių kalbos žodynas (1876 m.). Šiame krašte pirmą kartą suskambo visiems žinoma daina „Lietuviais esame mes gimę“. Kristijono Donelaičio kūryba susilaukė pasaulinio pripažinimo: ji įrašyta į UNESCO saugomų paveldo objektų sąrašą. Didelę reikšmę lietuvių raštijai ir kultūriniam gyvenimui turėjo Mažosios Lietuvos spaustuvės, kurios XIX a. ir XX a. pradžioje spausdino knygas Didžiajai Lietuvai ir ypač daug padėjo knygnešiams spaudos draudimo metais.
Mūsų gimnaziją miesto ture atstovavo trys mokinės. Agnė Laurinavičiūtė (IV kl.) parengė sudėtingos technikos darą, pasakojantį apie tris kertines iš kartos į kartą perduodamas vertybes — tautos istoriją, dabarties išgyvenimo meną ir patirtį ateičiai. Paulina Valiulytė (II kl.) ilgame kaip kelias darbe pasakoje apie sunkų knygnešių gyvenimą ir lietuviškos spaudos svarbą. Eglės Stanevičiūtės (I kl.) darbe apsijungia agrarinė lietuviška patirtis ir germanizacijos nešama industrializacija, atskleidžiama dviejų tautų sugyvenimo, asimiliavimosi ir priešybių kovos istorija.