Gimnazijoje svečiavosi Vytautas Landsbergis // Šiaulių S. Daukanto inžinerijos gimnazija

Pamokų laikas
1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵ 2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰ 3. 9⁵⁰ – 10³⁵ 4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰ 5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵ 6. 13⁰⁰ – 13⁴⁵ 7. 13⁵⁵ – 14⁴⁰ 8. 14⁵⁰ – 15³⁵ Pamokų laikas trečiadieniais 1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵ 2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰ 3. 9⁵⁰ – 10³⁵ 4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰ 5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵ Kl. valandėlė 13⁰⁰ – 13³⁰ 6. 13³⁵ – 14²⁰ 7. 14³⁰ – 15¹⁵ 8. 15²⁵ – 16¹⁰

Pamokų laikas

      1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵
      2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰
      3. 9⁵⁰ – 10³⁵
      4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰
      5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵
      6. 13⁰⁰ – 13⁴⁵
      7. 13⁵⁵ – 14⁴⁰
      8. 14⁵⁰ – 15³⁵

Pamokų laikas trečiadieniais

      1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵
      2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰
      3. 9⁵⁰ – 10³⁵
      4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰
      5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵
      Kl. valandėlė 13⁰⁰ – 13³⁰
      6. 13³⁵ – 14²⁰
      7. 14³⁰ – 15¹⁵
      8. 15²⁵ – 16¹⁰

Mintis
Visi ieško kvailių - ir randa, blogiausiu atveju - save V.Karalius

Mūsų partneriai

Steigėjai

Gimnazijoje svečiavosi Vytautas Landsbergis

Romaldas Ivanauskas, istorijos mokytojas ir Angelė Bražaitė, lietuvių kalbos mokytoja (2014-03-10 15:16:49)

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse Šiaulių Simono Daukanto gimnazijoje svečiavosi garsus lietuvių tautos politikas, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, rašytojas, jau antrą kadenciją bebaigiantis Europos parlamento narys, buvęs LPS iniciatyvinės grupės narys bei Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, LR AT (Atkuriamojo Seimo) pirmininkas 1990-1992m., LR Seimo pirmininkas 1996-2000 m. - Vytautas Landsbergis. Profesorius Lietuvos mokykloms yra dovanojęs dokumentinį filmą „Lūžis prie Baltijos“. Filmo režisierė ir prodiuserė yra profesoriaus žmona Gražina Ručytė - Landsbergienė. Filmas pasakoja apie profesoriaus ir kitų Lietuvos patriotų veiklą 1988-1990 metais, Lietuvai vaduojantis iš SSRS globos ir atstatant Nepriklausomybę.

Susitikime su mūsų gimnazistais bei Medelyno progimnazijos moksleiviais profesorius apie filmą nebekalbėjo. Pagrindinė paskaitos tema buvo Kovo 11-oji ir šiuolaikinio jaunimo dorovinės nuostatos. Per pusantros valandos paskaitą garbus svečias pasakojo ne tik apie Sąjūdį, vasario 16-ąją bei Kovo 11-ąją, palietė ir šiandienos aktualijas - JAV ir Europos Sąjungos požiūrį į Rusiją ir Ukrainos įvykius. Vėliau keliskart išgirdome profesoriaus susirūpinimo žodžius apie „sukurtą gerovės valstybę – Europos Sąjungą, o kam - rėksniams, tinginiams, prašinėtojams?“ Narkotikų, alkoholio, tabako gaminių vartojimas veda į lėtą savižudybę. Europa išsinaikins pati, tad kam bereikės Nepriklausomybės? Ar laikosi pasaulio „didžiūnai“ (kelis kartus paminėjo V. Putiną) Dievo įsakymų, kuriais teigiama: nežudyk, nemeluok, nesakyk netiesos... O mokiniai, ar visada gerbia tėvą ir motiną, ar nemeluoja, ar per daug nereikalauja iš tėvų materialinių dalykų? Garsus politikas yra daugiavaikės šeimos galva, puikus darnios šeimos pavyzdys. Neatsitiktinai atkreipė dėmesį į nepilnos šeimos problemas, kuriose vaikai dažnai jaučiasi nelaimingi, nes jiems trūksta artimųjų meilės, galimybės tiesiog pasikalbėti. Svečias puikiai išaiškino, kodėl daugėja piktų, nelaimingų vaikų Lietuvoje, pasiūlė tėvams, nesirūpinantiems vaikais, įkrėsti rykščių. Taigi ne vien apie politiką kalbėjo profesorius V. Landsbergis.

Visi, kas atvyko į susitikimą su garbiu svečiu, įsitikino gyvo žodžio galia, meistrišku gebėjimu bendrauti su įvairia auditorija, deramai pajuokauti arba karčiai ironizuoti aptariamus dalykus. Susitikimui baigiantis, profesorius paliko mūsų gimnazistams dovanų – visą dėžę savos kūrybos knygų: „Trys paskaitos apie Lietuvą“ (išsirikiavo norinčių gauti profesoriaus autografą eilutė, spėta ir nusifotografuoti su pedagogais, jaunimu, svečiais iš Medelyno progimnazijos). Negana to, svečias bibliotekai dovanojo eilių knygą „Briuselio dienoraščiai“ bei „Kokia ji galėtų būti/Lietuvos projektas“.

Taigi visiems mums labai pasisekė: pamatėme istorinę asmenybę, išgirdome puikaus oratoriaus kalbą, suvokėme daug prasmingų, esminių mums visiems dalykų, susijusių su Lietuvos Nepriklausomybe, tautos Laisve ir pasirinkimu.

P. S. (A.Bražaitė) Jau spėjau perskaityti „Kokia ji galėtų būti“, kur man į akis įkrito tokie V. Landsbergio žodžiai apie mūsų kalbą: „Kol gyvas būsiu, noriu, kad Lietuvos mokyklose atsirastų lietuvių kalbos grožio pamoka (...). Jeigu paskatintume kalbos meilę – o ji tokia graži nuotaka, - visi mokymai, ugdymai taptų dešimteriopai vertingesni.“ Ir dar pridursiu autoriaus minčių: „Ar pasakytų koks britų germanas, kad atbėga kiškis, uodegytės biškis arba ėjau ėjau vandenėlio, ale bet ne viena?“