 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
| Pamokų laikas |
|---|
|
1. 800 – 845 2. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 6. 1300 – 1345 7. 1355 – 1440 8. 1450 – 1535 Pamokų laikas trečiadieniais 1. 800 – 8452. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 Kl. valandėlė 1300 – 1330 6. 1335 – 1420 7. 1430 – 1515 8. 1525 – 1610 |
| Mintis |
|---|
| Bis dat, qui cito dat. Publilius Syrus |
| Mūsų partneriai |
|---|
          |
| Steigėjai |
|---|
  |
Kūrybinių, tiriamųjų, projektinių darbų konferencija „Žalgirio mūšio atspindžiai“
(2010-12-21 09:11:35)Prieš 600 metų vykęs mūšis subūrė Šiaulių Simono Daukanto gimnazijoje tuos respublikos mokinius ir mokytojus, kurie panoro šį garsų įvykį aptarti įvairiais aspektais. Gruodžio 10 dieną mūsų gimnazijoje vyko integruota istorijos, informacinių technologijų, lietuvių kalbos ir dailės kūrybinių, tiriamųjų, projektinių darbų konferencija „Žalgirio mūšio atspindžiai“. Konferencijai darbus pristatė mokiniai iš Širvintų rajono Musninkų, Klaipėdos rajono Priekulės Ievos Simonaitytės, Šiaulių rajono Bazilionų vidurinių mokyklų, Panevėžio Juozo Balčikonio, Šiaulių Stasio Šalkauskio, Šiaulių Didždvario ir Šiaulių Simono Daukanto gimnazijų.
„Kiekviena tauta turi turėti savo šaknis, prisiminti istoriją ir būti atsakinga už jos puoselėjimą“. Kaip rašė literatūros kritikas Mindaugas Kvietkauskas, „viena didžiausių Vakarų modernybės ligų yra bešakniškumas, kurį sukelia karai ir kolonizacijos procesai arba pinigų ir ekonominio dominavimo galia“. Mūsų šaknys – tai tautos istorija, kuri sietina ir su Žalgirio mūšiu. Mums šis mūšis buvo, yra ir bus Lietuvos amžinos šlovės ir stiprybės viršūnė“. Taip savo esė pradėjo ketvirtokė gimnazistė Kamilė Dargytė, kalbėdama apie Žalgirio mūšį ir jo menines interpretacijas.
Visus metus skaitome pasirodančius spaudoje straipsnius apie Žalgirio mūšį, vasarą, liepos 15 dieną, žiūrėjome reportažą apie mūšio inscenizaciją Lenkijoje. Atrodo, ką naujo ir begalima pasakyti? Tačiau mokiniai yra išradingi. Konferenciją pradėjęs Šiaulių universiteto dėstytojas, mokslų daktaras Simonas Strelcovas ne tik įdomiai papasakojo apie Žalgirio mūšio kariuomenes, bet ir turėjo atsakyti į gimnazistų klausimus. Įdomiausias jų – kodėl lietuviai už pergalę mūšyje tiek mažai teužsiprašė – tik Žemaitijos žemių? Kad mokiniai žingeidūs, parodė ir jų pranešimai. Šiaulių Simono Daukanto pirmos klasės gimnazistės buvo vasarą nuvykusios į Lenkiją ir stebėjo mūšio inscenizaciją. Jos parsivežė daug nuotraukų ir sukūrė filmą-pasakojimą. Apie patį Žalgirio mūšį buvo pristatyti dar du filmai. Ypač įsiminė mūsų mokyklos ketvirtokų sukurtas animacinis filmas. Tai visų metų projektas, nes reikėjo nupiešti beveik 78 piešinius, kad būtų galima sukurti 2 minučių animacinį filmą. Kas dar buvo ne viską girdėjęs apie Žalgirio mūšį, galėjo papildyti savo žinias pasiklausę Šiaulių rajono Bazilionų vidurinės mokyklos mokinių pranešimo tema „XV-XX a. istoriografija ir jos požiūriai į Vytauto vaidmenį Žalgirio mūšyje“.Mokiniai iliustravo, kūrė interaktyvius žemėlapius apie mūšio įamžinimo vietas Lietuvoje, pasakojo apie Vytauto ir Jogailos žmonas ir vaikus bei lietuvių karių ginkluotę kovų su Ordinais laikotarpiu. Kad atsirastų tokie pranešimai, reikėjo gana daug kuo domėtis, rinkti medžiagą, ją sisteminti. Ši konferencija parodė, kad galima apie tą patį reiškinį kalbėti labai įdomiai, vaizdingai, galima intriguoti, suteikti galimybę istorines tiesas interpretuoti savaip, meniškai.