 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
| Pamokų laikas |
|---|
|
1. 800 – 845 2. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 6. 1300 – 1345 7. 1355 – 1440 8. 1450 – 1535 Pamokų laikas trečiadieniais 1. 800 – 8452. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 Kl. valandėlė 1300 – 1330 6. 1335 – 1420 7. 1430 – 1515 8. 1525 – 1610 |
| Mintis |
|---|
| Tas, kuris nori, daro daugiau negu tas, kuris gali. G. Merjė |
| Mūsų partneriai |
|---|
          |
| Steigėjai |
|---|
  |
Įstabi istorikų konferencija „Požiūriai, mintys, idėjos“
Angelė Bražaitė (2012-04-12 17:23:02)
Balandžio 6 d. gimnazijoje vyko neeilinė miesto ir šalies istorikų konferencija, skirta istorijos, dorinio ugdymo, lietuvių kalbos ir menų mokytojams. Į konferencijos atidarymą atvyko du garbūs šiauliečiai, LR Seimo nariai Edvardas Žakaris bei Valerijus Simulik, kurie pasveikino konferencijos dalyvius bei pranešėjus, linkėdami geros kloties, kūrybinių sumanymų, naujų idėjų, puikių švenčių. Konferencijos dalyvius, svečius, pranešėjus pasveikino ir Simono Daukanto gimnazijos direktorius Vytautas Kantauskas.
Habilituotas mokslų daktaras, profesorius, miesto garbės pilietis Vytenis Rimkus pradėjo konferenciją paskaita apie istorinius įvykius mene, o tiksliau, dailėje, pateikė, komentavo konkretaus dailininko Saulės mūšio fragmentą, minėjo didžiausią Lietuvoje vitražą, vaizduojantį Saulės mūšį, - „Saulės“ koncertų salės hole, taip pat pateikė įdomių dailininkų tapytų versijų apie karius, sukilėlius, žuvusiuosius iš dailės albumo „Istoriniai įvykiai mene“.
Poetas, istorikas, tremtinys Jaunius Kulnys tarsi pratęsė, papildė profesorių V. Rimkų, skaitydamas pranešimą - „Poezija istorijoje, istorija poezijoje“. Buvo minima ir cituojama daug įvairių poetų, tokių kaip K. Donelaitis, A. Baranauskas, M. Daukša, Maironis, A. Mickevičius, Putinas, kuriuos jų šalies istorija vienaip ar kitaip įkvėpė, kurie patys tapo istorijos šaukliai, patriotizmo ruporai, filosofai, metraštininkai, pranašai, mediumai, kultūrinės savimonės liudininkai, be kurių istorinė sąmonė bei istorinė atmintis, dvasinė sąmonė, kultūros savimonė yra neįsivaizduojamos. Dar mituose, vėliau epe, liaudies mene, lyrikoje užfiksuoti simboliai, minimi įvaizdžiai susiję su vienu ar kitu istorijos puslapiu, konkrečia asmenybe. Pavyzdžiui, J.Vaičiūnaitės eilėraščių cikle „Kanonas Barborai Radvilaitei“ aprašoma ne tik Barbora, Žygimantas Augustas, bet ir Elžbieta (pirmoji Žygimanto žmona), Karalienė Bona, kiti Radvilos. Jeigu „poetas – tai kelias iš vienos epochos, širdies - į kitą“, tai kodėl, tarkime, S.Nėris arba net J.Marcinkevičius sukūrė poemas Stalinui? Kas juos vertė rašyti eilėmis apie didįjį diktatorių? Tokius ir kitus klausimus (Kas šiandien Tėvynėje dar esame, ar ją beturime?) kėlė poetas J.Kulnys savo kalboje, garsiai mąstydamas apie poetus, neretai besislepiančius po kaukėmis (pvz., M.Martinaitis „Kukučio baladėse“).
ŠU dėstytojas Dr. Simonas Strelcovas kalbėjo gana specifine tema: „Lietuvos karybos tyrimai – įdirbis ir perspektyvos“. Sužinojome apie XIX a., tarpukario Lietuvos karybą, šiek tiek apie dabarties situaciją, kas nuveikta šioje srityje per daugelį metų bei kokios yra tyrimų perspektyvos.
Bene didžiausią klausytojų auditorijos susidomėjimą sukėlė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Dr. Gintauto Mažeikio paskaita: „Mąstymo schemos, pavyzdžiai ir sutarimo inžinerija“. Dar filosofas I. Kantas yra rašęs apie visų mūsų mąstymo schemas, pavyzdžiui, tėvai savo vaikams nuo mažens įdiegia vienokią mąstymo schemą, pedagogai savo mokiniams – kitokią, politikai liaudžiai – dar kitą. Jeigu mūsų ID mąstymo schema nesutampa su aplinkinių, tuomet vyksta konfliktai, nepritampama prie daugumos, nesusikalbama. Profesorius priminė auditorijai, jog XX a. šią I. Kanto mintį perėmė dauguma filosofų, sociologų, psichologų, net urbanistų. Apie urbanizacijos diegiamas schemas buvo itin įdomu klausytis pranešėjo, tačiau mums, pedagogams, labiausiai įsiminė mintys apie mokytojų atsakomybę bei pareigą mokiniams įdiegti teisingas, moralias dorovines nuostatas, loginio mąstymo schemas, dėl ko visuomenė būtų sveikesnė, mažiau konfliktiška.
Paskutinę paskaitą apie „LDK įvaizdį Europoje XVI-XVIII a.“ pristatė dar vienas KVDU docentas Dr. Rūstis Kamuntavičius. Pranešėjas kalbėjo apie italų bei prancūzų to laikotarpio Lietuvos aprašymus, kuriuose pateikta unikalių šalies politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo faktų. Docentas atkreipė dėmesį į tai, jog prancūzų bei italų sukurti tekstai formavo Lietuvos įvaizdį ne tik Vakaruose, bet sugrįždavo atgal ir veikė mus pačius. Be to, buvo pristatytas projektas „Tičinas – Lietuva“, skirtas šveicarų meistrų palikimui LDK žemėse įprasminti: per beveik 300 metų apie 40 meistrų - architektų, skulptorių, tapytojų - paliko pėdsakų 50 vietovių (tarpe jų Gardinas, Kaunas, Slanimas, Vitebskas, Nesvyžius) Šveicarijos – Lietuvos ryšiams prisiminti.
