Įsteigtas Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos Šiaurės Lietuvos filialas // Šiaulių S. Daukanto inžinerijos gimnazija

Pamokų laikas
1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵ 2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰ 3. 9⁵⁰ – 10³⁵ 4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰ 5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵ 6. 13⁰⁰ – 13⁴⁵ 7. 13⁵⁵ – 14⁴⁰ 8. 14⁵⁰ – 15³⁵ Pamokų laikas trečiadieniais 1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵ 2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰ 3. 9⁵⁰ – 10³⁵ 4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰ 5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵ Kl. valandėlė 13⁰⁰ – 13³⁰ 6. 13³⁵ – 14²⁰ 7. 14³⁰ – 15¹⁵ 8. 15²⁵ – 16¹⁰

Pamokų laikas

      1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵
      2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰
      3. 9⁵⁰ – 10³⁵
      4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰
      5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵
      6. 13⁰⁰ – 13⁴⁵
      7. 13⁵⁵ – 14⁴⁰
      8. 14⁵⁰ – 15³⁵

Pamokų laikas trečiadieniais

      1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵
      2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰
      3. 9⁵⁰ – 10³⁵
      4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰
      5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵
      Kl. valandėlė 13⁰⁰ – 13³⁰
      6. 13³⁵ – 14²⁰
      7. 14³⁰ – 15¹⁵
      8. 15²⁵ – 16¹⁰

Mintis
Настоящий лидер должен быть всегда позади. Это вам объяснит любой пастух.

Mūsų partneriai

Steigėjai

Įsteigtas Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos Šiaurės Lietuvos filialas

(2011-01-19 16:57:39)

Šiaulių universiteto (ŠU) Edukologijos fakulteto 50-mečio minėjimo išvakarėse fakultete aptartos gamtos ir geografijos mokytojų rengimo tradicijos, bei biologijos mokytojų prašymu suorganizuotas Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos Šiaurės Lietuvos filialo steigiamasis suvažiavimas, į kurį susirinko 50 biologijos mokytojų iš Šiaulių miesto (mūsų gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė Irina Barabanova viena iš asociacijos įkūrimo iniciatorių) ir rajono, Kupiškio, Kelmės, Skuodo, Radviliškio, Mažeikių, Pakruojo, Tauragės bei Raseinių rajonų mokyklų.
Į suvažiavimą taip pat atvyko Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos valdybos nariai iš Vilniaus – Romas Darafėjus (pirmininkas), Stasys Molis ir Danguolė Skurauskienė. Suvažiavime dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Nemanienė, Šiaulių universiteto Ugdymo sistemų katedros dėstytojai doc. dr. Rytis Vilkonis, prof. habil. dr. Ramutis Klimas, prof. dr. Asta Klimienė. Taip pat dalyvavo keturi biologijos mokytojai ekspertai – Lina Kneižienė ir Irina Barabanova (Šiauliai), S. Molis (Vilnius), Irena Kondrotienė (Skuodas). Mokytoja ekspertė Eugenija Žemulienė (Mažeikiai) negalėjo atvykti į suvažiavimą, tačiau taip pat pritarė filialo steigimui. Į jo valdybą išrinkti visų dalyvavusių rajonų atstovai: L. Kneižienė, I. Barabanova, Danguolė Vaicekauskienė, Ilona Sakalauskienė (Šiauliai), Lelija Klimavičienė (Kupiškis), I. Kondrotienė (Skuodas), Angelė Zalunskienė (Pakruojis), Virginija Valančiauskienė (Kelmė), Rūta Kaminskienė (Raseiniai), Lina Dieninė (Tauragė), Vilmutė Sprudzanienė (Radviliškis) ir Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto Ugdymo sistemų katedros profesorė, Šiaulių universiteto botanikos sodo direktorė dr. A. Klimienė.
Konferencijoje aptarti filialo siekiai, bendradarbiavimo su Šiaulių universitetu galimybės. Įsteigus filialą, asociacija pasipildė 34-iais naujais nariais. Suvažiavime išreikšta mintis, kad Šiaulių universiteto Edukologijos fakultetas, turėdamas ilgametes pedagogų rengimo ir gamtamokslinio ugdymo didaktikos tradicijas, glaudžiai bendradarbiaudamas su socialiniais partneriais ugdymo įstaigose bei saugomose teritorijose, ateityje galėtų regionui rengti ir biologijos mokytojus. Šiuo metu Edukologijos fakultete rengiami gamtos ir geografijos mokytojai, kurie, jau atlikdami praktiką, gauna darbo pasiūlymų gimtajame mieste.
Pedagogų rengimo 50-ies metų sukakties proga dar kartą apžvelgti darbai gamtamokslinio ugdymo srityje. Jiems būdingas bendras bruožas – teorijos ir praktikos ryšys, siekis padėti mokyklai, ne tik kuriant metodines priemones, bet ir skatinant gerosios pedagoginės patirties sklaidą, jos naudojimą, rengiant pedagogus.
Ilgamečio Edukologijos fakulteto dėstytojo, Šiaulių miesto garbės piliečio Stasio Gliaudžio pastangomis, moraliai ir finansiškai muziejaus idėją parėmus Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui (tuo metu dirbo ekologu JAV), įkurtas Edukologijos fakulteto Gamtos muziejus, kuriame pastarąjį dešimtmetį mokosi ir universiteto studentai, ir visos Šiaurės Lietuvos mokyklų mokiniai.
Muziejuje eksponuojami per kelis dešimtmečius sukaupti gyvosios gamtos eksponatai, daugelis jų atspindi Lietuvos gamtą. Muziejus turi ne tik mokslinę, bet ir praktinę, t. y. pažintinę, reikšmę. Iš viso muziejuje sukaupta daugiau kaip 4000 eksponatų. Čia demonstruojamos 73 rūšys ir formos pinčių bei duobagyvių, vabzdžių – net 889-ios rūšys (tarp jų – 534-ios drugių rūšys, moliuskų rūšių ir variacijų – net 1011). Muziejuje gausiai eksponuojami paukščiai – net 182-i rūšys. Taip pat galima pamatyti 39-ias rūšis jūros žvaigždžių ir jūros ežių bei 46-ių rūšių žuvų, varliagyvių ir roplių. Be išvardytų gyvūnijos pasaulio atstovų, muziejuje dar eksponuojami vėžiagyviai, voragyviai, šimtakojai bei kt. Esama ir egzotinių kraštų (šiltųjų jūrų) gyvūnijos atstovų.
Ekspozicijoje demonstruojami ir vabzdžių bei paukščių gyvenamieji būstai – lizdai ir inkilai.
Daugelis čia esančių vabzdžių eksponatų aprašyti moksliniuose straipsniuose, žinomos jų sugavimo datos ir vietos.
Visi muziejaus eksponatai išdėstyti sistemine tvarka. Lietuvos raudonosios knygos gyvūnai pažymėti. Muziejuje demonstruojami eksponatai atspindi Lietuvos biologinę įvairovę ir Šiaurės Lietuvos regioną.
Siekiant palaikyti glaudžius ryšius su ugdymo praktikais, 2002 m. pradėtos organizuoti respublikinės konferencijos mokiniams ir pedagogams „Gamtotyra bendrojo lavinimo mokyklos 1–6 klasėse“. Organizuoti ir kvalifikacijos tobulinimo seminarai konferencijos dalyviams – mokytojams. Mokinių tiriamosios veiklos pagrindu publikuoti konferencijų straipsnių rinkiniai. Tęsiant tradiciją, lapkričio 26 d. suorganizuota respublikinė mokinių gamtamokslinė konferencija „Mokyklinė aplinkotyra 2010“, į kurią buvo pakviesti 8-ų klasių mokiniai ir jų mokytojai. Konferenciją remia Lietuvos mokslininkų sąjunga (Šiaulių „Salduvės“ skyrius) ir Lietuvos mokslo taryba.
2005 m. pradėtas leisti tęstinis metodinis leidinys „Gamtotyra: pirmieji žingsniai“, kuriame publikuojami mokinių straipsniai tiriamosios veiklos pagrindu, mokytojų metodiniai straipsniai ir užsakomieji gamtininkų straipsniai, siekiant užpildyti informacijos spragas, trukdančias įgyvendinti gamtamokslinio ugdymo programą.
Studentams skirti Edukologijos fakulteto dėstytojų metodiniai leidiniai: spalvotomis nuotraukomis iliustruotas Lietuvos augalų atlasas „Lietuvos žaliasis rūbas“ (autorius K. K. Vilkonis), naudojamas ir už universiteto ribų – saugomose teritorijose, miškų urėdijose, „Augalų sistematika ir ekologijos pagrindai“ (autoriai A. Svirskis ir K. K. Vilkonis), „Augalų kolekcionavimas“ (autorius K. K. Vilkonis), „Lietuvos gamtinė aplinka“ (autoriai H. Volodka, L. Balčiauskas), „Gamtiniai ir socialiniai kraštotyros objektai“ (autorius H. Volodka), „Gyvūnai šalia mūsų“ (autorė A. Klimienė), „Neuždarykime vaikystės tarp sienų keturių“ (autorius R. Vilkonis), „Gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje“ (autorius V. Lamanauskas), „Pasaulio pažinimo mokymo metodai“, „Pasaulio pažinimo didaktikos gairės“, „Pasaulio pažinimas ugdymo procese“, „Pasaulio pažinimo mokymo materialinė bazė“ (autorius J. Ratkus), „Gamtos namuose“ (autorius S. Gliaudys).
Fakultete pastarąjį dešimtmetį įgyvendinti 5 aplinkosauginio švietimo projektai, remti Šiaulių miesto savivaldybės: tarptautinis Grundtvigo projektas, skirtas vaikų ugdymui atvirose erdvėse, gamtinėje aplinkoje, pasidalyta gerąja pedagogine patirtimi su kolegomis kitose Europos šalyse. Edukologijos fakultete parengta Taikomosios biologijos studijų programa, realizuojama Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakultete. Bendradarbiaujant su Edukologijos fakultetu, išplėtota Šiaulių universiteto botanikos sodo edukacinė veikla. Botanikos sodas įkurtas Edukologijos fakulteto dėstytojų S. Gliaudžio, doc. dr. Kęstučio Kazimiero Vilkonio pastangomis. Doc. dr. Henriko Volodkos iniciatyva fakultete organizuoti tarptautiniai simpoziumai, skirti vilkų apsaugai, stambiųjų žolėdžių bei introdukcijos ir koegzistavimo su žmogumi problemoms. Keletą kartų fakultete organizuota tęstinė „keliaujanti“ respublikinė mokslinė praktinė konferencija „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje“.
Edukologijos fakulteto Ugdymo sistemų katedros docento R. Vilkonio iniciatyva Šiaulių universitetas įtrauktas į Šiaurės ir Baltijos šalių aukštųjų mokyklų, rengiančių pedagogus, aplinkosauginio švietimo tinklą, kurio nariai rūpinasi gerosios patirties mainais, dėstytojų ir studentų kompetencijų tobulinimu, bendrais moksliniais tyrimais. Šiuo metu vykdomi du tarptautiniai lyginamieji gamtamokslinio ir aplinkosauginio ugdymo tyrimai „Bioįvairovės mokymas ir rūšių identifikavimas“ bei „Aplinka ir žiniasklaida“.
Edukologijos fakulteto mokslininkai, įgyvendinę „ARiSE“ projektą, naudoja e-mokymo(si) platformą, leidžiančią kurti naujo tipo mokymo(si) aplinką, kuri padeda išplėsti įprastų, fizinių mokyklinių mokymo(si) priemonių panaudojimo galimybes, dirbant individualiai, komandose, skirtingose pasaulio vietose.
Doc. dr. Rytis VILKONIS
ŠU Edukologijos fakulteto Ugdymo sistemų katedros vedėjas
Irina BARABANOVA
Šiaulių Simono Daukanto g-jos biologijos mokytoja ekspertė