1. Kas yra informacija?


Informacija - objektyviai egzistuojantis pasaulio reiškinys. Galime įvardyti, kad tai žinios, kurias žmogus gauna, įsimena, perduoda; galime suprasti ir abstrakčiau: tai žmogaus suvoktas objekto turinys. Informacija daro įtaką žmonių santykiams, visuomenės gyvenimui, ji pasireiškia žmonių bendravime - komunikacijoje.



Žmogaus piršto atspaudas.
Kvalifikuoti ekspertai iš šitokio vaizdo gauna labai daug informacijos, gali nustatyti net žmogaus asmenybę.

Mes taip dažnai vartojame žodį "Informacija", kad beveik nesusimąstome, ką jis reiškia. Štai atsiverčiame VIII klasės fizikos vadovėlį ir skaitome: "Jeigu kūno nepaveikia kiti kūnai, tai jis išlaiko rimtį ir juda tiesiai ir tolygiai". Žinome, kad tai Izaoko Niutono suformuluotas inercijos dėsnis. Juo pateikiama labai svarbi informacija, žmogaus patirties mokslinis apibendrinimas.
Daugeliui žinomas toks užrašas: H2O. Tai vandens molekulės formulė. Ji mums taip pat teikia tam tikrą informaciją. Žinoma, ne visi įstengia ją suprasti: tam reikia būti susipažinusiam su chemijos pagrindais.
Informacijos gauname paprasčiausiai kalbėdamiesi su draugais, žiūrėdami televizorių, skaitydami, informaciją teikiame kitiems išsakydami savo samprotavimus, aptardami įvykius, rašydami laiškus ar žinutes. Net žvilgsnis pro langą mums suteikia tam tikros informacijos.






Kiekvienais metais medis po žieve išaugina naują medienos sluoksnį. Vadinasi, iš nupjauto medžio rievių galime nustatyti jo amžių. Šitaip medis perduoda informaciją apie save.

Informacijos sąvoka

Apibrėžti informacijos sąvoką nėra lengva. Pirmiausia todėl, kad ji abstrakti, pirminė, vartojama daugeliui kitų sąvokų apibūdinti. Antra, informacijos turinys daugiareikšmis, įgyjantis įvairiausių prasmių.
Su tokiomis pirminėmis sąvokomis dažnai susiduriame tiek įvairiuose moksluose, tiek kasdieniame gyvenime. Paprastai daugelis jas supranta intuityviai, nė negalvodami apie konkrečias apibrėžtis. Pvyzdžiui, lyg ir žinome, kas yra kultūra, meilė, o pabandykime apibrėžti šias sąvokas… Vis kažko trūks, kažkas vis liks nepasakyta arba pasakyta neaiškiai.
   

Informacija – tai žinios, kurias galima perduoti, priimti, įsiminti.

Tai būtų pats paprasčiausias informacijos apibūdinimas, žinoma, jei tik suvokiame, kas yra žinios. Ši apibrėžtis nusako ir keletą veiksmų, kuriuos galima atlikti su informacija, būtent: perduoti, priimti, įsiminti.
Kadangi mes dažnai vartosime žodį "žinios", tad ir aptarkime jį. Mūsų kontekste žinios reikš žinojimą, faktų, teiginių turėjimą, kurio nors reiškinio išmanymą.
   

Informacija – tai žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems žodžiu arba žiniasklaidos priemonėmis: per spaudą, radiją, televiziją, kiną, kompiuterių tinklus.

Šitaip informacija nusakoma daugelyje populiarių knygų, enciklopedijų. Tai konkretesnė apibrėžtis, ji pabrėžia žmogaus atliekamą intelektinį darbą - žinių skleidimą. Informacija apibrėžiama per žinias, tačiau informacija nėra visiškai tas pats, kas ir žinios. Dažniausiai nurodomi skirtumai pateikti lentelėje:

Informacija Žinios

Informacija paprastai nesiejama su konkrečiu žmogumi, ji - objektyvi.

Žinios dažniausiai siejamos su konkrečiu žmogumi, jos - subjektyvios.

Informacija - pirminis produktas, medžiaga žinioms.

Žinias žmogus kuria iš gaunamos informacijos.

Informacija tampa žiniomis paprastai tuomet, kai to nori žmogus, kai ją priima ir suvokia.

Žinios virsta informacija bendraujant - komunikacijos procese.

Kompiuteriuose saugomą ir apdorojamą informaciją vadiname duomenimis. Apie tai išsamiau bus kalbama paskutiniame skyriuje.
 

Informacija – tai žmogaus suvoktas objekto turinys.

Mus supantys objektai egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar mes apie juos žinome ar ne. Juose savaime esama informacijos; pavyzdžiui, dar neskaitytoje knygoje ar danguje pasirodžiusioje keistoje žvaigždėje. Tačiau kalbėti apie informaciją atsiranda prasmė tuomet, kai ją suvokiame, perimame į savo sąmonę. Iš to paties objekto kiekvienas žmogus gali gauti skirtingą informaciją, priklausomai nuo to, ką jis apie tai žino. Pavyzdžiui, akmenys dirvoje ūkininkui teiks informaciją apie prastoką žemę, o geologui jie - vertingų uolienų požymis.
Svarbi sąvoka - informacijos vertė. Ji priklauso nuo žmogaus požiūrio, t.y. esti subjektyvi: kas vienam atrodo labai svarbu, kitam gali būti nereikšminga.
Žmogus informacijos vertę sieja su įgyjamų naujų žinių kiekiu. Vertiname tokią informaciją, kuri sako ką nors nauja, dar mums nežinoma, kai ji padeda spręsti iškilusius klausimus ir problemas.

Informacija ir komunikacija

Informacija - sudėtingas pasaulio reiškinys. Labiausiai mums rūpi klausimas, iš kur gauti informacijos, kaip ją atrinkti, pertvarkyti, panaudoti, kaip perteikti, paskleisti kitiems. Kitaip tariant, mus labiausiai domina aktyvi informacija, - tokia, kuri atsiranda bendraujant ir kuri reikalinga žmonių ryšiams palaikyti.
 

Komunikacija - žmonių ryšys, bendravimas.

Informacija ir komunikacija - du neatsiejami dalykai, glūdintys pačioje gyvenimo ir apskritai viso pasaulio egzistencijos esmėje. Kiekvienas individas sąveikauja su aplinka, o kiekviena sąveika tam tikru požiūriu yra individų ryšys bei keitimasis informacija. Ryšiai tarp žmonių turi įpatingą prasmę ir nusakomi komunikacijos sąvoka.

Diskretinis mąstymas

Kalbos, skaitymas

Planavimas

Loginis mąstymas

Matematika

Analizė

Žodinė komunikacija

Kalbos suvokimas

Tolydusis mąstymas

Vaizdinis mąstymas

Kūno judesiai

Ritmas, šokiai

Muzikalumas

Sintezė

Emocijos

Asmenybės suvokimas

Žmogaus smegenų žievės atliekamos funkcijos.

Informacijos savybės ir dėsniai

Kadangi iiformacija įvairi, tai ir jos savybių gali būti labai daug. Vieni autoriai nurodo vienas, kiti - kitas. Atrinksime keletą būdingesnių:

1.     Informacijos pokyčiai (senėjimas, nuvertėjimas) laikui bėgant.
2.     Informacijai netinka adityvumo (sudėties) principas, t.y. jei gauname tą pačią informaciją iš dviejų šaltinių, jos nebus dvigubai daugiau.
3.     Informacijai netinka komutatyvumo (perstatymo) principas, t.y. jei apdorojame informaciją A, paskui - informaciją B, tai gauti rezultatai gali nesutapti su rezultatais, gautais, jei jei pirma apdorotume informaciją B, o po to - A.
4.     Informacijos turinys nepriklauso nuo jos saugojimo būdų (laikmenų), taip pat nuo pateikimo formos.

Informacija gyvuoja pagal tam tikrus dėsnius - esminius sąryšius, glaudžiai susijusius su informacijos savybėmis. Dažniausiai kalbama apie tris informacijos dėsnius: informacijos kiekio augimą, senėjimą ir sklaidą.
Informacijos sparčiai gausėja, tad jos kiekį išreiškianti kreivė smarkiai kyla į viršų.


Informacijos kiekio augimas.

Kasdien pasaulyje išleidžiama tūkstančiai laikraščių, žurnalų, knygų, per radiją ir televiziją nuolat transliuojamos žinios, įvykių apžvalgos, kompiuterių tinklais siunčiami laiškai, vyksta diskusijos.
Informacija sensta: ji atsiranda, būna ir pranyksta. Dažnai ne visa sunyksta, o tampa bazinėmis žiniomis kitai pakopai. Dauguma žinių laikui bėgant tampa nereikalingos, praranda savo vertę. Tiesa, mokslinei informacijai tai ne visuomet būdinga, - štai nors ir prabėgo daug laiko, tačiau iki šiol nepaseno nei Archimedo, nei Izaoko Niutono dėsniai.
Informacijos sklaidos dėsnį 1934 metais suformulavo anglų mokslininkas S.Bredfordas. Jis nagrinėjo mokslinę literatūrą ir pastebėjo, kad tik 50% straipsnįų, kuriuose aptariamos elektrotechnikos problemos, buvo publikuoti specialiuose tos mokslo šakos žurnaluose. Kiti 25% straipsnių buvo išspausdinti įvairių kitų mokslo šakų žurnaluose, likusieji 25% buvo pateikti daugelyje populiarių žurnalų. Paaiškėjo, kad panašiai yra ir su kitomis temomis - informacija išsisklaido, maždaug tik pusė jos paskelbiama toms temoms skirtuose leidiniuose.
Informacija - labai plati sąvoka. Ji kilusi iš lotynų kalbos žodžio informatio, reiškiančio "išaiškinimas, pranešimas, pavaizdavimas". Informacijos sąvoką patogu vartoti tada, kai kalbame abstrakčiai, kai mums rūpi pats informacinio ryšio buvimas. Informacijos sąvoka žmogui praktinėje veikloje nėra itin svarbi. Daug svarbiau konkrečiai įvardyti turimą ar ieškomą informaciją, jos turinį, vertę, tinkamumą, svarbą.

    informacija     informacijos vertė
    žinios     informacijos kiekio augimas
    duomenys     informacijos senėjimas
    komunikacija     informacijos sklaida