Rokokas – valdančiosios klasės dailės ir architektūros stilius, kaip baroko tęsinys susiformavęs XVIII a. Prancūzijoje, vėliau išplitęs po visą Europą. Pavadinimas kilęs iš prancūziško žodžio rocaille, reiškiančio sodų puošimą dekoratyvinėmis kriauklėmis, sraigių kiaukutais ir pan. Menas tapo neatskiriama gyvenimo dalimi, svarbiausia jo paskirtis – puošti aukštuomenės gyvenimą. Daug dėmesio sulaukė taikomoji dailė. Pradėtos statyti nedidelės jaukios vilos, rezidencijos. Rokoko stilius architektūrą paveikė mažai, daugiausia – interjerą.
Rokoko laikotarpio drabužių stilius išsiskiria savo įnoringumu, detalių gausa, lengvumu. Dažniausiai naudojamos medžiagos buvo brokatas, satinas, atlasas, nėriniai, paprastai pastelinių atspalvių. Moterų drabužiuose svarbiausia buvo kiklikas siauromis rankovėmis ir kūgio formos sijonas; jie buvo puošti gausybe nėrinių, raukinių. Buvo naudojami aksesuarai, tokie kaip vėduoklės, pirštinaitės. Vyrų drabužiai taip pat buvo labai gausiai puošti. Tai buvo trumpos liemenės siauromis rankovėmis ir kelius siekiančios kelnės su priderintomis baltomis kojinėmis. Iš vyriškos liemenės vėliau buvo sukurtas frakas.
Daug dėmesio buvo skiriama plaukams. Jie buvo auginami ilgi, garbanojami, tepami pomada, daromos įspūdingos šukuosenos, kurioms natūralių plaukų ilgio dažnai nepakakdavo, tad buvo pridedama kitų žmonių ar arklių plaukai. Vaizduotė neturėjo ribų – moterys ant galvos įsirengdavo miniatiūrinius sodus ar įtaisydavo narvelį su paukščiais, o kirpėjui tekdavo stovėti ant kojūkų, kad galėtų pasiekti šukuosenos viršų. Tokios šukuosenos buvo daromos savaitėms ar mėnesiams, moterys negalėdavo normaliai miegoti, o plaukuose veisdavosi parazitai (informacija pateikta pagal http://lt.wikipedia.org ir www.dirjournal.com).
Gimnazijos II a. koridoriuje eksponuojami III kl. mokinių popieriaus plastikos darbai. Juose gimnazistai iš popieriaus juostelių improvizuodami atkūrė rokoko laikotarpio šukuosenų nuotaiką.
Paroda veikia nuo 2011 balandžio 18 dienos.
