 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
| Pamokų laikas |
|---|
|
1. 800 – 845 2. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 6. 1300 – 1345 7. 1355 – 1440 8. 1450 – 1535 Pamokų laikas trečiadieniais 1. 800 – 8452. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 Kl. valandėlė 1300 – 1330 6. 1335 – 1420 7. 1430 – 1515 8. 1525 – 1610 |
| Mintis |
|---|
| Vienam džiaugtis truputį liūdna. G. E. Lesingas |
| Mūsų partneriai |
|---|
          |
| Steigėjai |
|---|
  |
Konferencija - galimybė mokytis savarankiškai
IVm klasės mokinė Ugnė Šulekaitė (2017-05-31 14:07:06)Kiekvienam žmogui svarbiausia, kad jis galėtų išsakyti mintis ir būtų pastebėtas. Žinoma, to galime siekti ir per pamokas, bet, kai ateina pavasaris ir pražysta medžiai, kartais taip norisi pabėgti nuo įprastos erdvės. Viena iš galimybių tai padaryti – respublikinė konferencija. Todėl gegužės mėnesį su istorijos mokytoju Virginijumi Navicku ir lietuvių kalbos mokytoja Lolita Narbutiene nuvykome į respublikinę mokytojų ir mokinių praktinę konferenciją, skirtą reformacijos 500 – osioms metinėms paminėti, pavadintą „Reformacija Lietuvoje“. Konferenciją organizavo žavaus Žemaitijos miestelio Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos mokytojai. Nuvykus į žymios lietuvių rašytojos vardu pavadintą mokyklą mus labai šiltai ir draugiškai pasitiko mokyklos direktorius ir pavaduotoja.
Kas labiausiai įsiminė? Pirmiausiai tai konferencijos tema - kiekvienas dalyvis pristatė darbą, susijusį su reformacija. Visų dalyvių pranešimai buvo savitai įdomūs ir sklandūs, priverčiantys susimąstyti, kiek dar daug nežinau apie Lietuvą, rodos, tokią pažįstamą. Taip pat klausėmės ne tik mokinių pranešimų, bet ir dėstytojų, kurie apie reformaciją žino kur kas daugiau nei bet kuris mokinys. Habilituotas mokslų daktaras, pastorius Darius Petkūnas papasakojo apie M. Mažvydo parengtą bei išleistą pirmąją lietuvišką knygą - „Katekizmą“. Pasirodo, labai svarbu, kad pirmosios lietuviškos knygos pavadinime parašyta, jog ji skirta „jauniems berneliams“. Mažvydas pats buvo ne tik teologas, bet ir muzikos mokytojas – mokė giedoti mokinius. Klausydamasi šio pranešimo supratau, kad kartais būtina pasigilinti į svarbias smulkmenas – kai kurias biografijos detales, tikslų kūrinio pavadinimą, nors tai ir taip tolima nuo dabarties, kuri visada labiausiai jaudina jauną žmogų.
Suprantama, patyriau jaudulio, kai pristačiau pranešimą tema „Mikalojus Radvila Rudasis realybėje ir literatūroje“, sukurtą remiantis lyginamosios analizės metodu atliktu tiriamuoju darbu. Ruošdama pranešimą perskaičiau daug istorinės medžiagos apie žymų karvedį M. Radvilą Rudąjį ir palyginau tai, koks jis buvo iš tiesų ir kokį šį iškilų žmogų vaizduoja J. Radvanas herojiniame epe „Radviliada“. Taip pat konferencijoje dalyvavo ir III m klasės mokinės Rita Žilinskaitė ir Donata Taunytė, kurios, konsultuojamos istorijos mokytojo V. Navicko, sukūrė ir pristatė filmą - mokomąją medžiagą „Reformacijos ir kontrreformacijos poveikis Lietuvai". Šią mokomąją medžiagą galima naudoti ne tik per istorijos, bet ir per lietuvių kalbos pamokas. Labai įsimintinas buvo bei visus mokinius sužavėjo sąmojingas profesoriaus Helmuto Arnašiaus pranešimas „Reformacija Mažojoje Lietuvoje“. Tokią rimtą temą profesorius išplėtojo humoristiškai, paprastai kalbėjo apie svarbius istorijos faktus.
Pasibaigus konferencijai, šio miestelio muziejaus direktorė mums aprodė gražiausias Priekulės vietas, papasakojo apie šio miestelio istoriją. Pasirodo, ir mažas miestelis gali turėti įdomią istoriją – būta ir karų, ir okupacijų, ir net vaidentasi. Šis pasakojimas įrodė, kad ne tik didieji miestai gražūs, bet ir nedidukas miestelis, įsikūręs šalia Klaipėdos, yra nuostabi vieta ne tik turistams, bet gali būti puiki vieta pailsėti su šeima, pabūti atokiai nuo didmiesčio triukšmo ir pavaikščioti siauromis gatvelėmis, primenančiomis žavius Vokietijos miestukus. Priekulės architektūra primena Vokietiją, nes namai neperstatyti, išsaugoję savitumą, o pats kraštas ilgą laiką buvo stipriai veikiamas vokiečių kultūros.
Taigi galėčiau teigti, kad ši konferencija ne tik leido gauti naudingos patirties, išgirsti įdomios informacijos, bet ir pažinti kitokią kultūra, meną, pajusti tą savitą dvasią ir šilumą, sklindančią iš Priekulės gatvelių bei žmonių.