 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
| Pamokų laikas |
|---|
|
1. 800 – 845 2. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 6. 1300 – 1345 7. 1355 – 1440 8. 1450 – 1535 Pamokų laikas trečiadieniais 1. 800 – 8452. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 Kl. valandėlė 1300 – 1330 6. 1335 – 1420 7. 1430 – 1515 8. 1525 – 1610 |
| Mintis |
|---|
| Los ordenadores son inútiles. Sólo pueden darte respuestas. Pablo Ruiz Picasso |
| Mūsų partneriai |
|---|
          |
| Steigėjai |
|---|
  |
Mūsų gimnazija dalyvauja Lietuvos meno kūrėjų asociacijos projekte „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms (AKIM)“
Lietuvių kalbos mokytoja Alvyda Jusienė (2012-11-30 10:28:35)2012 m. lapkričio 19 dieną gimnazijoje lankėsi poetė, dramaturgė, eseistė Dovilė Zelčiūtė. Ji nuo mažens pasižymėjo kūrybiškumu: grojo, tapė, vaidino, o galiausiai ėmėsi plunksnos. Į skaitytojų rankas ji jau atidavė devynias poezijos knygas, romaną „Gastrolės“, keletą leidinių apie Lietuvos fotografiją, atsiminimus apie J. Ivanauskaitę. Nors poezija yra esminė D. Zelčiūtės kūrybos dalis, tačiau visas jos 53 metų gyvenimas yra tarp poezijos ir teatro. Pernai pasirodė pokalbių apie teatrą knyga „Po repeticijos“, kurioje – šešiolikos Lietuvos teatro kūrėjų interviu. Rašytoja mokiniams pasakojo apie tai, kaip ji ėmė interviu iš aktoriaus ir režisieriaus Gyčio Ivanausko, savo mamos – Danutės Juronytės. Pasirodo, nėra taip paprasta susitarti su užsiėmusiais žmonėmis, bendrauti taip, kad jie atsivertų.
Su mama rašytoja net pakeitė aplinką – ėjo pasikalbėti į kavinę. Tačiau ir atviroje erdvėje nebūna lengviau: kavinių lankytojai vis sveikinosi, prašė interviu. Knygoje „Po repeticijos“ ne pats teatras yra svarbiausias, o tai, ką jis duoda asmeniui ir ką iš jo paima. Rašytoja ne kartą mąstė: ar gali gera aktorė būti ir laiminga šeimos moteris. Ji to klausinėjusi ir kitų. Tačiau atsakymas vienas – jei moteris aukojasi dėl darbo, ji turi kažką ir paaukoti. Rašytoja nuo mažų dienų stebėjusi teatro gyvenimą iš vidaus, kai tėvai vesdavosi ją į darbą, veždavosi į gastroles, puikiai jautė to užburiančio pasaulio pulsavimą. Net ir dabar rašytoja glaudžiai susijusi su teatru, nes jos dukra studijuoja aktorinį meną Vilniuje. Rašytoja mokiniams pasakojo apie puikų O.Koršunovo režisuotą spektaklį „Išvarymas“ pagal to paties pavadinimo Mariaus Ivaškevičiaus dramą. Ne vienas įsiminė šio spektaklio pavadinimą ir lauks gastrolių mūsų mieste. Tiesa, ne visi spektakliai pasiekia Šiaulius, bet to paties režisieriaus naujausias darbas( „Katedra“) jau sausio mėnesį bus rodomas mūsų mieste. Rašytoja tik žadėjo važiuoti į Vilnių stebėti repeticijų ir rašyti straipsnio. Susitikimas buvo nuoširdus ir reikalingas, nes teatras daugeliui – magiškas pasaulis, o aktoriaus profesija pažįstama tik nuo scenos.