 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
| Pamokų laikas |
|---|
|
1. 800 – 845 2. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 6. 1300 – 1345 7. 1355 – 1440 8. 1450 – 1535 Pamokų laikas trečiadieniais 1. 800 – 8452. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 Kl. valandėlė 1300 – 1330 6. 1335 – 1420 7. 1430 – 1515 8. 1525 – 1610 |
| Mintis |
|---|
| Laimingas tas, kuris teisus, ar teisus tas, kuris laimingas? |
| Mūsų partneriai |
|---|
          |
| Steigėjai |
|---|
  |
Martynas Tamulevičius dalyvavo projekte „Moksleiviai į vyriausybę“
(2011-09-08 10:14:36)Rugpjūčio mėn. mūsų buvęs gimnazistas - mokinių tarybos pirmininkas Martynas Tamulevičius buvo atrinktas iš 250 kandidatų ir kartu su kitais 29 Respublikos moksleiviais dalyvavo projekte „Moksleiviai į vyriausybę“. Kviečiame susipažinti su Martyno patirtimi:
Gyvenime įprasta visko sulaukti po truputį ir malonių bei teigiamų dalykų gausėjimą jausti tik kaip nuosekliai didėjančią aritmetinę progresiją. Tačiau, kaip bebūtų keista, pasitaiko ir stebuklingų išimčių. Kalbu aš ne apie netikėtai paveldėtą vilą ant jūros kranto ar apie jos kieme stovintį porsche ir net ne apie kokį piniginės pastorėjimą, ko tikriausiai būtų populiaru tikėtis. Kalbu apie galimybę, galimybę pažvelgti ir draugiškai paspausti ranką žmonėms, su kuriais susipažinti tau, tavo kolegai ar geriausiam draugui gali tekti laukti dešimtmetį, dvidešimtmetį, o gal ir visą gyvenimą.
Projektas „Moksleiviai į Vyriausybę“ tai galimybė pranokstanti visas galimas gyvenimo malonumų gausėjimo progresijas. Gal ir kiek keista tai sakyti prabėgus vos dviems savaitėms nuo projekto pabaigos, tačiau, kaip liaudies išmintis sako, kas tiesa, tas ne melas. Ir vis dėlto aš nebūčiau linkęs patikėti savimi, kad ir kaip įtaigiai bebūtų parašytas tekstas, jei niekas nebūtų pagrįsta pavyzdžiais. Taigi startuojam!
Viskas prasidėjo gražų rugpjūčio 21-os sekmadienio vakarą. Mes, 30 vyresniųjų klasių moksleivių iš visos šalies ir praėjusių beveik 250 dalyvių atranką, buvome sukviesti į savo būsimuosius namus, kuriuose gyvensime visą projekto savaitę, - jaunimo nakvynės namus „Filaretai“. Mus pasitiko projekto kuratorės, projekto alumni, Vilnietė Karolina Andrijauskaitė bei Šiaulių Lieporių gimnazijos abiturientė Kristina Medžiaušytė. Taip pat joms talkino ir ne vienas vyriausybės atstovas, kaip pavyzdžiui: premjero patarėjas Mykolas Majauskas. Beje, galbūt kažkam ir keista, tačiau kone visa premjero patarėjų komanda yra jauni ir labai entuziastingi žmonės. Tikriausiai būtent todėl jiems iš šovė projekto „Moksleiviai į Vyriausybę“ idėja. Kalbant apie pačio projekto idėją, tai trumpai galima ją būtų įvardinti kaip unikalią ir itin atvirą 30-ies gabiausių Lietuvos moksleivių pažintį su atitinkamų vyriausybės ir jai pavaldžių institucijų veikla.
Išaušo pirmadienio rytas ir prasidėjo „šešėlinės“ vyriausybės savaitė. Kaip ir kasdien, teko keltis 7 val. ryte (kai kada ir 6 val.), skubėti nusiprausti, papusryčiauti, įšokti į savo kostiumą (kažkam kostiumėlį) ir keliauti į dar dalyvio anketoje pasirinktą ministeriją. Aš praktiką atlikau Aplinkos ministerijoje. Bėgant savaitei susipažinau su įvairiais ministerijos departamentais ir jų vadovais. Kadangi ministerija aplinkos, tai neišvengiamai buvo gausu ekskursijų, kurių metu aplankiau Asvejos regioninį parką, Vilniaus miesto miškų urėdiją, Vilniaus miesto nuotėkų valymo įrenginių bazę bei hidrometeorologijos tarnybą, iš kurios visa Lietuva sužino ar rytoj reikia pasiimti skėtį prieš einant į pasimatymą, ar ne. Taip pat su Aplinkos viceministru Stanislovu Šriūbėnu aplankiau moderniausią šalyje Kazokiškių savartyną, kuriame, mano nuostabai, net savartynui būdingo kvapo nepavyko užuosti.
Aplankyti teko dar daug vietų, tačiau labiausiai norėčiau išskirti Aplinkos tyrimų departamentą. Šią instituciją galima būtų dar įvardyti chemiko svajone ir tikrai ne be reikalo. Aplinkos tyrimų departamentas atlieka Lietuvos vandenų, oro ir dirvožemio būklės priežiūrą. Visiems minėtų dalykų tyrimams reikia aukščiausios kokybės įrenginių ir būtent todėl šio departamento laboratorijos yra vienos pažangiausių šalyje. Man, nors ir šiek tiek besidominčiam chemijos mokslu, daugybė įrenginių naujai renovuotose laboratorijose apskritai buvo naujiena. Pasirodo, mokykloje atliekamus laboratorinius tyrimus atitinkami aparatai gali atlikti vienu mygtuko paspaudimu. Kad ir kaip viskas būtų nauja, tačiau apie vieną įrenginį buvau ir vadovėlyje skaitęs - elektroninį mikroskopą. Būtent šis žmogaus ūgio įrenginys, vertas daugiau nei 3-jų milijonų litų ir vaizdą priartinantis iki 1 000 000 kartų, stovėjo vienoje nedidelėje medžiagų sudėties tyrimų laboratorijoje. Šis mikroskopas geba ne tik priartinti, bet ir nustatyti elementų masės dalis tiriamoje medžiagoje, vakuminėje aplinkoje į objektą šaudant laisvuosius elektronus. Galbūt per daug nebeišsiplėsiu ir ekskursijų pristatymą užbaigsiu galbūt kai ką nuramindamas Aplinkos tyrimų departamento specialistų išvada, jog Lietuvoje užterštumo būklė yra kol kas normali.
Vakarais, po „darbo“ ministerijose, mes taip pat nenuobodžiaudavome. Vyko ne tik dienos aptarimas, tačiau ir susitikimai su įvairiomis valstybėje garsiomis asmenybėmis, tokiomis kaip: kunigas Ričardas Doveika, dainininkas ir aktyvus visuomenės veikėjas Svaras bei ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Visi šie žmonės tiek mane, tiek kitus dalyvius sužavėjo savo drąsia nuomone, pamokančia patirtimi ir aukštais kalbėjimo meno sugebėjimais. Tačiau norėčiau išskirti dabar Lietuvoje dėl per menko domėjimosi valstybės gyvenimu, o ypač jos atstovų veikla kritiškai visuomenės vertinamą premjerą A. Kubilių. Įdomiausia, jog visa nepasitenkinimo paslaptis slypi tame, jog ministras pirmininkas kone visą dėmesį skiria darbui, o ne reklamai, todėl kiekvienas žurnalistų vienaip ar kitaip pakreiptas faktas abejingam ar egocentriškam piliečiui tampa nepasitenkinimo valstybės tarnautojais šaltiniu. Tiesą sakant, tiek aš, tiek dauguma projekto dalyvių nė nemanėme, kad premjeras gali būti toks atviras, toks gerbiantis jaunąją kartą ir taip atsidavęs Lietuvai. Jo atvira pozicija net ir kartais kiek neįprastų ar šokiruojančių mūsų užduodamų klausimų atžvilgiu mus privertė suprasti, jog valstybės tarnautojai yra tie patys žmonės kaip ir mes, kartu nuoširdžiai besistengiantys atlikti savo mėgiamą darbą kaip įmanoma geriau.
Pabaigai norėčiau išskirti Atliekų departamento direktorę Vilmą Karosienę, kuri dar pirmąją dieną man ir mano kolegei Monikai aiškiai apibrėžė, kiek mudu žinome apie atliekas. Dar dabar pamenu tą žodį kaip vieną skaudžiausių akistatų su sąžine – „nieko“. Iš tiesų, iki direktorės išsakyto informacijos apie atliekų tvarkymą kiekio mums dar ne į vieną žinių everestą tektų įkopti, nors kaip atsakingiems piliečiams reiktų. Visa tai mus įkvėpė itin atidžiai, kuo skubiau apsvarstyti pokalbio metu įgautas žinias ir pagaliau pradėti jas taikyti. Todėl visiems norėčiau palinkėti drąsaus ir atsakingo požiūrio į aplinką, kurioje kiekvienas iš mūsų gyvename, ir neapsiriboti savo kambariu, kiemu, gatve, o kurti tvarkingą ir švarią ateitį ne tik sau, bet ir visam pasauliui.
Gerbiami, kolegos, Simono Daukanto gimnazijos moksleiviai, neleiskite laiko veltui, nesitrinkite gatvėmis ir nestovinuokite mokyklos koridoriuose, o imkitės ryžtingų ir kryptingų veiksmų savo gyvenime ir kartu išnaudokite kiekvieną galimybę sudalyvauti kokiame nors konkurse ar projekte, o ypač tokiame kaip „Moksleiviai į Vyriausybę“. Tikiu, jog tik taip gyvendami tiek aš, tiek kiekvienas iš jūsų, galime pasiekti aukštų ir garbingų rezultatų, kuriais mes ir visi aplink mus galės didžiuotis.
Visada širdyje su Šiaulių Simono Daukanto gimnazija,
Martynas Tamulevičius
Nuotraukoje: Monika Miniotaitė (taip pat projekto dalyvė, abiturientė, iš Kauno), Laura Dzezytė (Aplinkos ministro patarėja), Martynas Tamulevičius.